Aistra jūreiviui dovanojo dukrą, bet nesuteikė šeimos laimės

Ramūnas ZILNYS, LR korespondentas

„Meilė – tik žaidimas, toks mano likimas“ – šios prieš keturiolika metų beprotiškai populiarios dainos žodžius grupė „Junior“ netrukus vėl užtrauks scenoje. Atgimusios grupės lyderei Rositai Paulauskaitei šios eilės – lyg gyvenimo atspindys. Viena dukterį auginanti moteris „Gyvenimo būdui“ atvirai papasakojo apie savo asmeninio gyvenimo posūkius.

Kitą savaitę su grupe „Pikaso“ ir dainininke Viktorija Perminaite klaipėdiečiai „Junior“ pradės gastroles po Lietuvą, taikliai pavadintas „Legendos sugrįžta“. Prieš 11 metų triukšmingai su publika atsisveikinusi grupė apsisprendė vėl žengti į sceną.

„Nė neįsivaizduoji, kaip mane tai džiugina. Pusantrų metų sėdėjau užsidariusi su savo mintimis. Grįžti kartu su „Junior“ – tikra palaima“, – apie patirtus nelengvus gyvenimo iššūkius prabilo Rosita.

Kai buvo įrašytos pirmosios populiarios „Junior“ dainos, Rosita dar lankė vidurinę mokyklą. Dabar jai – trisdešimt.

Kai pernai „Junior“ vėl susibūrė grupės vadybininkų Gintaro ir Mindaugo Bendžių kompanijos „Cactus“ dešimtmečio koncertui, moters galvoje šmėkštelėjo mintis – o kas, jei po ilgos pertraukos brisdama į tą pačią upę ji pati sau atrodys juokinga?

„Galvojau, kaip čia bus, linguosime kaip kokie senoliai. Bet per repeticijas pajutau, kad temperamentas, energija niekur nedingo.

Įėjus į sceną, visa salė atsistojo. Nenusakomas jausmas.

Kai vadybininkai pasiūlė grupę atkurti, iš pradžių spardžiausi. O paskui susimąsčiau apie dabartinę Lietuvos sceną – daugybė dainininkų, šokėjų, nesuprasi, kas ką daro. O nieko panašaus į „Junior“ neatsirado.

Gal negražiai pasakysiu – nematau jaunų atlikėjų, kurie dirbtų iš visos širdies. Kodėl nepasiėmus tų klausytojų, kurie dabar jaučiasi sutrikę?“ – susimąstė Rosita.

Nutarę atnaujinti veiklą, „Junior“ ketina įrašyti naujų dainų ir tikisi sudominti ne tik dabartinius trisdešimtmečius, kuriems grupės pavadinimas primena paauglystės šėliones.

„Jei dainuotume tik senas dainas, atrodytume kaip pinigų susirinkti atėję vestuvių muzikantai. Nuojauta man sako – bent kuriam laikui susigrąžinsime tokį dėmesį, kokio buvome sulaukę prieš 11 metų“, – šyptelėjo Rosita.

Apsimesti, kad per tuos dešimt metų niekas nepasikeitė, Rositai nepavyktų net ir labai stengiantis.

Nerūpestinga patrakėlė, replikomis galinti įvaryti į kampą net didžiausią pasipūtėlį. Trumpaplaukė mergiotė, kurios aštraus liežuvio prisibijodavo net ir už akių jos grupę pašiepdavę muzikantai.

Tokią Rositą prisimena tie, kurie prieš keliolika metų šėldavo „Junior“ koncertuose.

Dabar ji kalba atsargiau, dirba didelėje įmonėje, o užpernai net kandidatavo į Seimą. Padauža surimtėjo?

„Paauglystėje nesugebėdavau laikyti liežuvio už dantų. O dabar prieš ką nors sakydama ar darydama visada pagalvoju, kad esu mama. Ką vaikas pamanys, jei mamytė mušis, spjaudysis ar keiksis?“ – nusijuokė Rosita.

Metų ir aštuonių mėnesių dukterį Lukreciją Rosita vadina mažyčiu stebuklu, įkvepiančiu nesisieloti, kad asmeninis gyvenimas sukasi meksikietiško serialo vertais vingiais.

Kai 1999-aisiais „Junior“ surengė atsisveikinimo gastroles, grupės nariai galėjo pasijusti lyg žuvys, išmestos į krantą.

Po ketverių intensyvių metų, per kuriuos buvo parduota dešimtys tūkstančių albumų, pelnyta daug apdovanojimų ir surengta koncertų didžiulėms gerbėjų minioms, grupės nariams teko susimąstyti, ką toliau veikti.

Rosita kibo į verslo studijas Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, kurį laiką vedė radijo ir televizijos laidas, vėliau paniro į rinkodaros darbus uostamiesčio pramogų komplekse „Pramogų bankas“.

Lietuviškos muzikos klausytojai apie ją vėl išgirdo 2005aisiais – kai Rosita pabandė atgaivinti atlikėjos karjerą, dainuodama hiphopą ir pasivadinusi RosKey slapyvardžiu. Tačiau entuziazmo pakako tik porai dainų.

„Matyt, pati nelabai tikėjau šiuo projektu, savo galimybėmis. Tada supratau, kaip svarbu turėti gerą komandą“, – pasakojo moteris.

Vėl pasirodžiusi viešumoje moteris tada dėmesį patraukė ne tik dainomis – 2005-ųjų rudenį žiniasklaidoje pasipylė pasakojimai apie jos tuoktuves su geru bičiuliu Aurelijumi Dalangavičiumi.

Rosita tada pasakojo, kad tuoktis ji ir trejais metais vyresnis Aurelijus nusprendė spontaniškai – linksmindamiesi bičiulių kompanijoje. Po poros savaičių pora susituokė – tiesa, bažnytinei ceremonijai nepasiryžo.

Pikantiško prieskonio šiai istorijai suteikė tai, kad su A.Dalangavičiumi anksčiau draugavo ir buvusi grupės „Mango“ narė V.Perminaitė.

Pramogų pasaulio užkulisiuose pasklido kalbos, kad vestuvės tebuvo atlikėjos reklamos triukas, tačiau Rositai tokie gandai kelia pyktį.

„Kadaise visi kalbėjo, kad aš esu lesbietė. Na, ir kas? Prišnekėti galima visko.

Su Aurelijumi iš tiesų buvome susituokę. Santuoka truko metus. Mes ir dabar esame geri bičiuliai, puikiai vienas kitą suprantame. Jis bus mano dukters krikšto tėvas.

Po skyrybų su manimi jis sukūrė kitą šeimą. Aš ir Aurelijaus žmona – geros draugės, aš net buvau jų vestuvių puotos vedėja“, – sakė moteris.

Dainininkė dažnai net neprisimena, jog buvo ištekėjusi. Jos santykiai su vyru buvo grįsti bičiulyste.

„Turbūt man, kaip ir kitoms panoms, atėjo toks momentas – pradėjau svarstyti, kad man jau 26-eri, dar nesu ištekėjusi. Norėjosi baltą suknelę apsivilkti.

Tačiau kai tuokiasi du geri draugai – tai ne pats geriausias variantas“, – nusijuokė Rosita.

Užpernai pavasarį nuvilnijo žinia – buvusi „Junior“ dainininkė laukiasi. Rosita tada romantiškai pasakojo apie jos širdį užkariavusį metais vyresnį jūreivį Romaną Puškarį.

Pora susipažino per atlikėjos gimtadienį, po kiek laiko moteris pasijuto nėščia.

Tada Rosita kalbėjo, kad supratingai žiūri į vyro profesiją, verčiančią jį dažnai ilgiems mėnesiams išplaukti į jūrą, kad su Romanu jie vėliau planuoja susituokti.

Tačiau neseniai popdainininkė ir jos dukters tėvas nutraukė santykius.

„Kai susipažinome su Romanu, viskas buvo gražu – jausmai, aistra, vaikščiojome susikibę rankomis. Jis buvo dėmesingas, švelnus, geras. Buvau pavargusi nuo pasipūtusių vyrų.

Buvau pasiilgusi tokių santykių, kai vyras atidaro duris, nuvelka striukę. Norėjau už jo jaustis kaip už sienos. Romanas glostydavo nugarą, ir nieko man daugiau nereikėdavo“, – prisipažino Rosita.

Tačiau romantiką greitai pakeitė nesutarimai. Dabar Rosita mano, kad jos vaiko tėvas tiesiog nesukurtas gyventi šeimoje.

„Nenoriu įžeisti kitų tos profesijos atstovų, bet manau, kad jūrininkas – tai diagnozė“, – kreivai šyptelėjo moteris.

Rositai laukiantis kūdikio, Romanas išplaukė į jūrą. Sugrįžo, kai dukteriai buvo du mėnesiai. Dainininkė suvokė, kad gyvenimas su jūreiviu – didesnis iššūkis, nei ji įsivaizdavo.

„Jam sugrįžimas į krantą – lyg atostogos. Aš jį suprantu – sugrįžti po ilgo plaukiojimo ir pamatai moteriškę, kurią mylėjai – su šlepetėmis, chalatu, susivėlusią, visą naktį sūpavusią vaiką. Ir prašančią pasirūpinti daugeliu dalykų.

Pradėjo kilti konfliktų. Jis pabūdavo ir išplaukdavo. Juokaudavau, kad vertėtų jam nupirkti papūgą, bet ir ta nudvėstų, nes neaišku, kada jis grįžtų namo“, – atviravo pašnekovė.

Nesutarimai vis didėjo. Rositos nuomone, jos buvęs mylimasis tiesiog neišlaikė išbandymo buities rūpesčiais.

„Nesmerkiu jo už tai. Nors, žinoma, giliai širdyje ant jo pykstu. Bet nesakau, kad visi vyrai kiaulės. Taip nemanau ir apie jį. Galbūt su manimi sunku gyventi. Norėjau būti lepinama, norėjau vyro, kuris būtų stiprus.

Pastojusi abejojau, ar viskas bus gerai. Aš – jau ne pirma moteris, viena likusi auginti Romano vaiką. Bet tikėjau, kad visus nesutarimus įmanoma išspręsti. Viena pagimdžiau vaiką, jį parsivežiau, užsidariusi namie jį auginau, žinodama, kad paprastai tai daro du žmonės. Tiek mano, tiek Romano galvoje atsirado sunkių minčių“, – pasakojo Rosita.

Dvejus metus bandę klijuoti klibančius santykius, Rosita ir Romanas galiausiai nusprendė, kad jiems geriau eiti savais keliais.

„Būti kartu mums gerai, bet atskirai – mažiau galvos skausmo. Kol nesusiduri su buitimi, nepamatai visų žmogaus savybių.

Kai prasideda sunkumai, viskas pradeda lįsti į dienos šviesą. Romanui šiuo atveju atsakomybės našta buvo per sunki.

Jis pasirinko kitokį gyvenimą, bet aš jo nesmerkiu. Žinau, kad jam reikia nuotykių, nuolatinių ieškojimų, aistros. O aš jau noriu gyventi kitaip“, – neslėpė Rosita.

Dainininkei įsiminė skiriantis dukters tėvo ištarti žodžiai: „Tu stipri, tu viską padarysi pati“.

Jūreivis myli vaiką, padeda finansiškai, iš kelionių parveža dovanų.

„Tiesiog vaikui reikia, kad ir mama, ir tėtis būtų laimingi. Mes su Romanu laimingesni būdami atskirai. Džiaugiuosi, kad išsilaisvinome iš šių santykių. Dabar dukters tėvą norėčiau matyti kuo rečiau – tiesiog turi užgyti žaizdos“, – prisipažino Rosita.

Kai Lukrecijai sukako pusantrų metų, Rosita kibo į darbus.

„Dvejus metus nemačiau pasaulio – gyvenau galvodama tik apie savo šeimą ir bandydama ją lipdyti. Į depresiją nepuoliau, nors buvo labai sunkių akimirkų. Bet tas kortų namelis sugriuvo – laikas judėti pirmyn“, – nusprendė dainininkė.

Kiekvieną darbo dieną ji iš Klaipėdos rieda į Telšius. Šimtas kilometrų – iki bendrovės „Žemaitijos pienas“ būstinės, kur Rosita dirba rinkodaros specialiste.

Grįžusi apkabina dukterį ir mintyse save pabara, jog nesugeba atskirti darbo nuo laisvalaikio – dažnai į popierius įnikti sugeba ir namie.

Veiklumo niekada nestokojusi moteris 2008-aisiais dalyvavo ir rinkimuose į Seimą.

Nors Liberalų sąjūdžio sąraše rinkėjai balsuodami ją kilstelėjo per porą dešimčių vietų, apie dalyvavimą politikoje Rosita kalba kaip apie anekdotą.

„Nė nemaniau, kad galiu patekti į Seimą. Nenorėčiau ten sėdėti tarp aktorių ir dainininkų. Kaip dar vienas klounas“, – nusijuokė dainininkė.

Pamąsčiusi Rosita ištarė, kad dabar jaučiasi laiminga. Turi net niūriausiomis akimirkomis pralinksminančią dukterį, kuri iš motinos paveldėjo nenuoramos charakterį.

Rosita uždirba pakankamai, kad aprūpintų save ir vaiką. Dukterį patikėjusi auklei, tėvams ar Romano motinai, keletą valandų gali skirti smagiam laisvalaikiui. O netrukus pasipils ir koncertai su „Junior“.

„Grupės sugrįžimas – pačiu laiku. Joje galėsiu įprasminti savo polėkį, kurį suprantu ne kaip pasilinksminimus iki ryto, kai prabundi nežinia kieno lovoje.

Manęs draugai kartais paklausia, kur dingo ta patrakusi Rosita. Niekur nedingo. Ji tiesiog užaugo ir įgijo patirties“, – susimąstė moteris.

O jausmai? Dainininkė mano, kad į širdį jie dar pasibels.

„Turiu vilties kada nors sutikti žmogų, kuriam pažvelgusi į akis žinosiu, kad su juo noriu eiti prie altoriaus.

Gal man tada bus penkiasdešimt – ką gali žinoti. Tik jaučiu, kad mano gyvenime vėl prasideda šviesus etapas“, – šyptelėjo Rosita.