Kada santuoka tvirta, o kada kliba...

Psichologai gali nuspėti, ar porai gresia skyrybos, ar jie bus laimingi vienas su kitu. Kai kurios santuokos tęsiasi visą gyvenimą, kitos – vos metus. Maždaug trečdalis sutuoktinių porų anksčiau ar vėliau pradeda skyrybų procedūrą.

Psichologai jau seniai domisi, kodėl vienos jų išsiskiria, o kitos ne. Jų tikslas buvo išmokti tiksliau numatyti vienos ar kitos poros skyrybų riziką. „šiandien jau žinome keletą veiksnių, keliančių tiesioginę grėsmę santuokai“, - tvirtina Michaelis Vagneris iš Kiolno universiteto, tiriantis skyrybų priežastis. Jis ištyrė 42 santuokas ir išanalizavo, kaip pavieniai požymiai, tarkime, žmonos bevaikystė, amžius tuokiantis, religingumas ar profesinė veikla, turi įtakos galimybei skirtis.

Tokie mokslininkai kaip Michaelis Vagneris – savotiški pranašautojai. Vadinamuosius regresinius modelius jie pagrindžia duomenimis apie galimą riziką. Po to apskaičiuoja, kokie veiksniai leidžia kuo tiksliau prognozuoti skyrybų galimybę. Procedūros pabaigoje daromos konkrečios išvados. Pavyzdžiui, palyginti su būstą nuomojančiomis poromis, nuosavas butas skyrybų riziką sumažina 45 procentais. Atskleista kurio nors sutuoktinio išdavystė šią galimybę smarkiai padidina. Jeigu moteris dirba, yra labiau išsilavinusi už vyrą, didėja ir rizika. Jeigu sutuoktiniai turi bendrą vaiką arba iki vestuvių daugiau nei pusmetį gyveno kartu, rizika mažėja.

„Galima sudaryti asmeninį rizikos profilį“, - sako M. Vagneris. Jeigu jaunikis ir nuotaka gyvena dideliame mieste, neišpažįsta jokios religijos, o susituokė dar nesulaukę 21-erių, anot mokslo, jų santuoka patenka į „didesnės rizikos zoną“. Kuo senesnė prie altoriaus einanti pora, tuo prognozė pozityvesnė. Kiekvieni kartu pragyventi metai vyrų galimybę išsiskirti mažina 2 procentais, moterų – 7.

Skaičiavimo modeliai, kuriuos naudoja psichologai, labai sudėtingi. Autoritetą turintis tyrimų pradininkas iš Amerikos Džonas Gotmanas tvirtina, jog galima 91 procento tikslumu atspėti, ar pora išsiskirs. Dž. Gotmanas – vienas iš daugelio, tikinčių jų naudojamo prognozės modelio moksliškumu. „Jeigu visus pastaraisiais metais atliktus skyrybų priežasčių tyrimus suvestume į vieną visumą, 80 procentų atvejų prognozės būtų teisingos“, - sakė psichologas Gajus Bodemanas iš Šveicarijos Fryburgo universiteto. Jis teigia, kad jo paties sukurto modelio patikimumas – 96 procentai.

Indėlis į santykius

Psichologas Volfgangas Lucas iš Trirės universiteto neseniai viename straipsnyje abejojo šių modelių patikimumu. „Atlikę tyrimus nustatėme tikrąjį skyrybų prognozių patikimumo lygį – nuo 20 iki 40 procentų“, - sakė V. Lucas. Taigi iš dešimties skyrybų psichologai gali nuspėti nuo 2 iki 4. Pasak V. Luco, tai neblogas rezultatas: „Prognozės ne tokios tikslios nei buvo manoma. Vis dėlto empiriniu būdu pavyko įrodyti, jog esama daugelio veiksnių, kurie teigiamai arba neigiamai veikia santuoką“.

Iš šios tyrimų rezultatų įvairovės aiškėja, kad skyrybų tikimybė didesnė tada, kai sutuoktiniai kalbasi paniekinamai, provokuoja arba destruktyviai kritikuoja vienas kitą. Nauji tyrinėjimai rodo, kokia svarbi komunikacinė dinamika. Jeigu vienas partneris kalba labai daug, o kitas – mažai, sumažėja santuokos teikiamas malonumas. Pagyrimų ir kritikos santykis taip pat veikia santuokos atsparumą. Santuoka bus ypač tvirta, jeigu, pasak Dž. Gotmano, pagyrimų ir kritikos santykis bus 5:1. Kitaip tariant, po vienos kritikuojančios pastabos turi sekti 5 komplimentai. Ypač svarbu, kad 5:1 principo laikytųsi sutuoktinis. Psichologas Tomas Bredberis iš Los Andželo universiteto mano, kad jeigu moters indėlis į santykius bus mažesnis negu vyro, tai nebūtinai padidins skyrybų galimybę.

Greta sutuoktinių bendravimo stiliaus yra dar trys veiksniai, ypač veikiantys santuoką: tikėjimas, kad santykiai turi ateitį, kasdienių stresų ir partnerių panašumo suvokimas. Viename tyrime G. Bodemanui pavyko įrodyti, kad vadinamasis „ceitnotas“ ir kasdienis stresas didina skyrybų riziką.

Hansas Verneris Birhofas iš Bochumo mano, kad didelės reikšmės turi ir tai, jeigu santykių pradžioje poros vertybės buvo vienodos. Savo tyrime jis pademonstravo, kad skirtis labiau linkusios tos poros, kuriose skiriasi partnerių nuomonė apie moralę ir sutuoktinių vaidmenis. Tai yra: iki santuokos lemiamos įtakos turi numanomas partnerių panašumas, santuokoje – realus.

Kai kurie didesnės skyrybų galimybės atvejai perduodami iš kartos į kartą. Jeigu jaunikio ir nuotakos šeimose tėvai išsiskyrę, gali žlugti ir jų vaikų santuokos. Amerikiečių psichologo Devido Likeno nuomone, maždaug 30 procentų atvejų skyrybų rizika susijusi su asmeninėmis savybėmis, kurias vaikai paveldi iš tėvų. Nervingi žmonės, kurie save vertina kaip nepasitikinčius ir pasiduodančius emociškai, ypač linkę skirtis. Galbūt tėvai šias savybes perduoda vaikams, taip didindami skyrybų galimybę.

Ar vedybų sutartis atsižvelgia į asmenybės ypatumus?

Tokį fenomeną kaip santuoka mokslininkai suskirsto į šimtus sudėtinių dalių. Tačiau jose slypintys skaičiai negali atskleisti priežasties. Vedybų sutartis rimtai didina skyrybų riziką – tačiau skaičiai nerodo, kodėl taip atsitinka. Ar priežastis ta, kad sutuoktiniai iš pat pradžių nusiteikę skyryboms arba vienas partneris iš prigimties yra įtarus, godus ar priešiškai nusistatęs?

Santuoka trunka ilgiau, jeigu vestuvėse dalyvauja daugiau svečių. Kodėl taip yra? Galbūt didelio svečių būrio akivaizdoje pora jaučiasi įsipareigojusi kuo ilgiau laikytis duoto žodžio. O gal esama ir kitų priežasčių, tačiau jos kol kas nežinomos.

Treniruotė ar terapija?

„Patarčiau atsargiau operuoti tokiomis prognozėmis“, - sakė V. Lucas. Kitaip poroms, kurių skyrybų rizika – didelė, gali pasirodyti, kad jų santykiai neperspektyvūs. Prognozių modeliai tik tada turi prasmės, kai gali paaiškinti, kodėl išyra santuokos. Šiuo atveju reikalingi pokalbiai – pavyzdžiui, šeimos santykių konsultacijos. V. Lucas sakė, kad negalima prognozėmis atimti viltis iš poros.

Daugelį rizikos veiksnių sunku arba neįmanoma pakeisti. Pavyzdžiui, būsto dydžio, amžiaus arba religijos. „Tačiau santuokos tvirtumas dažniausiai priklauso nuo tų veiksnių, kuriems galima daryti įtaką. Pavyzdžiui, nuo sutuoktinių bendravimo stiliaus arba pasirengimo palaikyti vienas kitą“, - sakė G. Bodemanas. „Galima išmokti teisingai bendrauti su sutuoktiniu arba elgtis stresinėje situacijoje“, - tvirtina jis. Todėl nepalanki prognozė dar nereiškia, kad santuoka tikrai žlugs.

Parengė Simona Romanovaitė