Liguista meilė įtraukia tarytum narkotikai

Varšuvoje gyvenanti chemijos mokslų daktarė Eugenia Herzyk, senosios kartos psichologų kabinetuose neradusi atsakymo į klausimą, kodėl santuoka jai tapo tokia skausminga, nusprendė pati studijuoti psichoterapiją. Ji pirmoji Lenkijoje ėmė gydyti liguistą priklausomybę nuo partnerio. Vakarų psichologai apie tokią priklausomybę kalba jau kelis dešimtmečius, bet Lenkijoje E.Herzyk skelbiamos idėjos ir pagalbos metodai tapo naujove, sukėlusia didelį moterų susidomėjimą.

Jos įkurtos organizacijos „Moters širdis“ interneto tinklalapyje užsiregistravo keliasdešimt tūkstančių tuo susidomėjusių šalies gyventojų. Jie gausiai lanko ir specialias paskaitas, seminarus bei terapijos kursus.

„Lietuvos rytas“ pakalbino E.Herzyk, tvirtinančią, jog liguista priklausomybė nuo partnerio yra tokia pat pavojinga, kaip ir nuo narkotikų.

- Kaip atpažinti, kai meilė kitam tampa griaunančia priklausomybės liga?

- Tada, kai žmogus asmeninę savo laimę sutapatina su partnerio, kai mano, kad jeigu partneris bus laimingas, tada ir šeima bus laiminga, ir jis pats laimingas. Kai partneris bei jo poreikiai tampa prioritetu, žmogus praranda savąjį „aš“.

- Bet juk buvome mokomi, esą mylėti – tai visiškai atsiduoti ir pasiaukoti kitam. Negi santuokai tai yra pražūtinga?

- Pirmiausia tai gali tapti pražūtinga save aukojančiam asmeniui, o kartu pakenkti ir santuokai. Manau, jog dėl tokio požiūrio yra kaltas mitas apie du žmones kaip apie dvi obuolio puses. Esą reikia ieškoti antrosios savo dalies, tik tada santuoka bus darni.

Harmoninga partnerystė – tai dviejų skirtingų vaisių susitikimas, kai kiekvienas gerbia antrojo ypatumus ir poreikius.

- O kaip vertinti posakį, esą santuokoje vienas privalo būti nuolaidesnis, nes jeigu abu laikysis savo principų, gyvenimas virs pragaru?

- Taip pat kaip ir prieš tai jūsų pateiktą klausimą.

Aukos tema pas mus yra svarbi dėl Katalikų bažnyčios įtakos. Bažnyčia šimtmečiais kalė į galvą, jog moterys turi būti kuklios, kęsti pažeminimą, nedarną ir aukotis dėl šeimos, į vyrų savavaliavimą žiūrėti pro pirštus.

- Tada išeitų, kad priklausomybė nuo partnerio turėtų kamuoti vien moteris, bet juk ne paslaptis, kad vyrai irgi liguistai įsimyli, aklai vykdo visas moterų užgaidas, o kartais dėl nutrūkusios draugystės net nusižudo.

- Esate teisus, destruktyvi partnerystė įtraukia tiek moteris, tiek vyrus. Tačiau dėl religinių bei kultūrinių tradicijų visuomenė daugiau paklusnumo reikalauja iš moterų, ir jos kur kas dažniau santuokoje išsižada savojo „aš“.

Tai lemia ir kitoks požiūris į bendrystę. Moterys santuokoje ieško emocinio artumo, o vyrams svarbesnis yra seksualinis pasitenkinimas.

Visuomenė toleruoja vyrų seksualinius žygius, ir šie neretai suserga seksomanijos liga, o moterys jiems aukojasi, išsižadėdamos savojo „aš“, nes viliasi išsaugoti šeimą.

- Ar galite pateikti konkretų tokios ligos pavyzdį?

- Viena pastarųjų mano pacienčių buvo 34 metų informatikos specialistė Anna. Įsimylėjusi bendradarbį, ji po kurio laiko apsigyveno su juo.

Po pusantrų metų prasidėjo barniai, partneris pradėjo vėlai grįžti namo, ėmė ignoruoti jos poreikius, tapo atžagarus, o ji vis nesiryžo išsikraustyti.

Annos draugės ėmė jai pasakoti apie kitus mylimojo romanus, tačiau ši tikėjo pačiais absurdiškiausiais jo pasiteisinimais. Vis dėlto vėliau ėmė sekti partnerį, o užtikusi, kad jis turi meilužę, net subraižė jos automobilį.

Moteris taip bijojo minties apie išsiskyrimą, kad nusprendė draugą išsaugoti materialiomis dovanomis. Nusipirko naują automobilį ir parašė jam įgaliojimą važinėti, po to paėmė kreditą ir įsigijo naują butą, tikėdamasi šį sudominti geromis gyvenimo sąlygomis.

Jo telefone atradusi nuogos meilužės nuotraukas, kurios buvo padarytos jos automobilyje, Anna bičiulį išvarė lauk, tačiau vėliau patikėjo šio ašaromis ir priėmė atgal.

Po trečio tokio išsiskyrimo moteris pagaliau kreipėsi į mus, nes suprato pati neturinti valios ir jėgų nutraukti pragaištingos draugystės.

- Tokia destruktyvi meilė vis dėlto užklumpa ne visus. Gal nustatėte, kam tai labiau būdinga?

- Manau, jog šių bėdų pradžia – dar vaikystėje, kai namuose trūksta meilės bei darnos. Yra tikrai mažai šeimų, kuriose tvyro harmonija. Daugelyje tėvai arba vaikus dievina ir lepina, arba yra užsiėmę savo problemomis ir juos ignoruoja.

Kai trūksta meilės, vaikai išmoksta manipuliuoti tėvais, pavyzdžiui, terorizuoja nupirkti vis naujų žaislų ir net įsakinėja. O nemylinčiose šeimose apsimeta sergančiais arba kitaip bando sužadinti gailestį ir dėmesį.

Suaugę tokie vaikai manipuliavimo metodais ima naudotis savo šeimose, nes nuoširdaus dvasinio bendravimo nematė tėvų namuose, nesimokė nei mokykloje, nei universitete.

Jei naują šeimą sukuria dvasiškai nebrandūs žmonės, jie santykius ima grįsti manipuliavimo principais, prisiima aukos, kankintojo ar gelbėtojo vaidmenį.

Moterys dažniausiai nesąmoningai renkasi gelbėtojo vaidmenį, nes mano, jog mergišių, alkoholiką ar narkomaną galės perauklėti savo pasiaukojamos meilės jėga.

Tačiau netrukus jos iš gelbėtojų tampa aukomis, bet nenori to pripažinti ir kenčia pažeminimą.

Tokios moterys netrunka susirgti depresija, o nuo šios nesėkmingai bando gelbėtis vaistais, alkoholiu, darbu, atsitiktiniais romanais.

- Kaip galima užkirsti kelią tokiai manipuliacijai?

- Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vertę ir privalo ginti savo dvasinio gyvybingumo ribas.

Tai galima vaizdžiai palyginti su vilkų gauja, kuri šlapimu pažymi savo teritorijos ribas, kad kiti neįeitų.

Žmogus irgi turi būti atsakingas už savo dvasinės autonomijos apsaugą ir turi partneriui tai iš karto pasakyti.

Visiems kartoju: partneris su jumis nesiskaito vien todėl, kad jūs tai leidžiate.

Dažniausiai į destruktyvios meilės pinkles įsipainioja dvasiškai nebrandžios moterys, kurioms aukojimasis kęsti patyčias tampa asmenine vertybe, nes kitokių neturi.

Tokios moterys dažnai sako, jog brutalaus vyro nepalieka dėl vaikų, tačiau iš tikrųjų jos yra tapusios emociškai priklausomos nuo vyro ir bijo likti vienos.

Tai yra priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, nes visais atvejais pacientas nesugebėjimą spręsti darbo, šeimos ar dvasinių problemų gydo apsisvaiginimu ir bėgimu nuo tikrovės.

- O gal tokios nuolankios moterys traukia dominuoti siekiančius brutalius vyrus?

- Ne, psichologai nustatė, jog šiuo atveju žmones traukia ne priešybės, bet panašumai.

Tai reiškia, kad nebrandžias moteris traukia nebrandūs vyrai.

Aukos vaidmenį vaikystėje repetavusi moteris suaugusi nesąmoningai ieško vyro kankintojo.

Terapeutai pastebėjo, jog tokios nebrandžios moterys nuobodžiauja santuokoje su rūpestingu ir mylinčiu vyru, nes joms trūksta skandalų ir jų keliamų emocijų. Arba pabėga nuo vieno kankintojo ir kaipmat susiranda panašų.

Brandus žmogus džiaugiasi harmonija šeimoje ir gerbia partnerio autonomiją, o nebrandus dėmesio siekia manipuliacijomis ir skandalais arba, kaip kinai sakytų, vampyriškai maitindamasis neigiama energija.

Tokie liguisti santykiai šeimoje riboja abiejų partnerių dvasinį tobulėjimą.

* * *

Neišgalvota istorija

Amerikietė Monica šiandien baigia išsivaduoti iš liguistos priklausomybės nuo meilės.

Jai padėjo anoniminių priklausomybės nuo meilės kamuojamų žmonių draugija. Tokie klubai jau seniai veikia JAV, Kanadoje, kai kuriose Europos šalyse. Jų veiklos principas panašus į anoniminių alkoholikų, kur priklausomybė įveikiama kartu su likimo draugais.

Monicai buvo penkiolika, kai ją aplankė pirmoji meilė. Tai buvo Michaelas. Ji norėdavo su juo bučiuotis, jis – ne, tačiau dėl to mergina nesuko galvos. Tik po daugelio metų paaiškėjo, kad Michaelas – gėjus. Tačiau tuomet, kai jie išsiskyrė, Monica dar ilgai kūrė ateities planus tik su Michaelu.

Po to pasirodė kitas Michaelas, tačiau netrukus jis išvyko į Europą. „Mes ilgai palaikėme ryšį telefonu, tačiau po kurio laiko Michaelas pranešė nesąs pasiruošęs rimtiems santykiams. Tai mane ir vėl sugniuždė“, – pasakojo Monica.

Williamas jau po pirmojo pasimatymo paprašė Monicos būti jo moterimi. Ji sutiko. O netrukus Williamas pareiškė nesąs tikras, ar nori būti su ja.

Po to pasirodė Victoras. „Su juo neturėjau nieko bendro. Aš buvau turtingų tėvų vaikas, jis – blogas berniukas. Taip būna tik filmuose. Jam reikėjo legalaus gyvenimo JAV. Nenorėdama likti vieniša, ištekėjau. Bet per 17 bendro gyvenimo metų buvau užmezgusi tris romanus“, – prisiminė moteris.

Po skausmingų skyrybų su Victoru pasirodė Jamesas. Tačiau paaiškėjo, kad jam labiau rūpėjo Monicos duktė. Pati Monica buvo taip apsvaigusi nuo meilės jam, kad tai pamatė tik po metų.

Po to buvo Stewartas. Su juo Monica skyrėsi skausmingiausiai. Tačiau po to moteris atsidūrė anoniminių priklausomybės nuo meilės kamuojamų žmonių draugijoje ir ėmė aiškintis, kodėl ji yra priklausoma nuo meilės.

„Augdama aš neturėjau jokio emocinio palaikymo iš tėvo. Jis – labai protingas žmogus, bet man trūko meilės ir apkabinimų. Viso to ieškojau bendraudama su kitais vyrais.

Dabar santykių meno mokausi iš filmų ir knygų. Dar daug dalykų turėsiu pakeisti, kad sukurčiau lygiaverčius santykius su vyru.

Bet jau sveikstu. Nebeįsimyliu kiekvieno, kuris man mirkteli ar pavadina meilute. Dabar turiu jėgų tarsi iš šalies pažvelgti į save.

Geriau būti vienišai nei dar kartą patirti liguistą meilę“, – pripažino Monica.