Pavyduolės sutramdymas

Sveikinimai iš vaikystės

Mums atrodo, kad pavydo priežastis – netinkamas partnerio elgesys. Tačiau pamirštame, kad pavydo jausmas mus lydi visada – jau nuo pat ankstyvos vaikystės. Ypač pavydūs ikimokyklinio amžiaus vaikai. Tarkim, jei šeimoje atsiranda antras mažylis, vyresnis vaikas išgyvena, kad dabar tėvų meilė priklauso nebe jam vienam. Gali būti, kad atžala nuspręs įrodyti, jog yra daug geresnė už kitus vaikus, ir pradės daryti gerus darbus. Jeigu vaikas agresyvus, gali pradėti kenkti „konkurentui“ – jaunesniam broliui ar sesutei.

Suaugęs žmogus elgiasi lygiai taip pat. Tas, kuris vaikystėje kovojo dėl trokštamo dėmesio, ir suaugęs ne visada atsikrato šio įpročio. Kartais pavydas išeina tik į naudą – žmogus kelia sau didesnius reikalavimus, tobulina save ir tampa geresnis. Tokio tipo pavydas tik dar labiau sustiprina šeimą. Tačiau jeigu sutuoktinis pradeda demonstruoti agresiją, šeima išyra.

Pavyduolis ir pavyduolė: pajuskite skirtumą

Vyriškas ir moteriškas pavydas turi savi ypatumų. Vyrams didesnį nerimą kelia žmonos elgesys – ar ji ištikima. Tačiau stipriosios lyties atstovas retai kada lygina save su varžovu. Moteris labiau suinteresuota konkurentės savybėmis (kokia ji – ar graži ar protinga, kuo gi ji tokia patraukli?). Pavyduolis abejoja žmonos padorumu ir sąžiningumu. Jam nebūdingi tokie svarstymai: „Turbūt aš esu blogas, jeigu ji gali mane išduoti su kitu.“ Moteris pirmiausia galvoja apie tai, kad ji neatitinka išrinktojo skonio, todėl jis ir ieško kitos. Nepasitikėjimas savimi verčia pavyduolę pamėgdžioti potencialią konkurentę. O vyras niekada nieko nemėgdžioja, jis konkuruoja su varžovais. Todėl pavydus vyras pirmiausia apkaltina žmoną neištikimybe, o moteris tokioje situacijoje labiau linkusi nusiminti dėl savo trūkumų.

Ar tikrai yra priežastis?

Pavydas – nuodingas jausmas. Jis graužia ne tik sielą, bet ir kūną. Ypač pavydas kenkia dailiosios lyties atstovėms. Iškart prasideda visokios nemalonios psichosomatinės ligos, kurios, kaip teigiama, kyla nuo nervų. Moteris blogai atrodo, todėl pradeda save menkai vertinti. Žinoma, stiprėja ir pavydo jausmas. Susidaro uždaras ratas, iš kurio nelengva ištrūkti. Neįmanoma liautis pavydėjus, vien pasakius sau „nepavydėk!”. Pirmiausia išsiaiškinkite, ar tikrai yra pakankamai svarbi priežastis pavyduliauti, ar tai tiesiog netikęs jūsų charakterio bruožas. Taigi jūs turite teisę pavyduliauti, jeigu:

• jūsų vyras dirba nuo aušros iki aušros, grįžta namo nei šioks, nei toks, nesidomi jumis kaip moterimi ir, vos jo galva priglunda prie pagalvės, kaipmat užmiega. Tokiu atveju galima įsivaizduoti viską...
• jūs neatitinkate savo vyro supratimo apie moters grožį ir seksualumą (tarkim, nėštumo metu pavydas labai sustiprėja ir ne be reikalo. Arba moteris sulaukusi klimakterinio amžiaus, liguistai reaguoja i kiekvieną nekaltą partnerio žvilgsnį, mestą į jaunų gražučių merginų pusę);
• vyras staiga ėmė labiau domėtis savo išvaizda, pasikeitė jo skonis, o jei suskamba telefonas, jis pirmas skuba pakelti ragelį;
• jūsų vyras - mergišius ir toks jau buvo nuo paauglystės (na, ir ko tuomet jūs tikėjotės? Juk apie tai žinojote, kai už jo tekėjote.);
• jam patinka jus kankinti, sukeliant pavydą (truputį pavyduliauti dėl kokios nereikšmingos priežasties gal ir nepakenks, tačiau jei jūs nuolat verčiama patirti pavydo kančias, susimąstykite: ar tik jūsų išrinktasis nėra linkęs į sadizmą? O štai su tokiais geriau nesusidėti: tegul klinikiniais atvejais domisi medicina).

Mažiau dėmesio

Įsiminkite: kuo dėmesingesnė esate išrinktojo elgesio su kitomis moterimis smulkmenoms, kuo labiau kabinėjatės prie faktų ir žodžių, tuo uždaresnis taps vyras. Būtent todėl jis „užrakina“ savo elektroninį paštą, uoliai seka kiekvieną savo paties žodį bei žvilgsnį ir staigiai atitraukia ranką nuo jūsų draugės talijos, vos žvilgtelite į kambarį. Kaip tik dėl tokios nežinomybės jus baigia užgraužti pavydas. Tačiau išeitis yra. Jeigu būsite kantri ar bent jau apsimesite, kad visai nepavydite, vyrui neprireiks slapukauti, jis taps jums atviresnis, ir tuomet įsitikinsite, kad jam iš tikrųjų nebuvo ką slėpti nuo jūsų.

Skaityti ar neskaityti?

Jeigu pripažįstate šią savo ydą – vos tik kas, tuoj pavyduliauti – jums tiesiog pavojinga tikrinti asmeninį savo išrinktojo paštą. Tarkim, žinote visus vyro slaptažodžius, reguliariai apžiūrite jo kišenes ir kasdien perskaitote žinutes jo mobiliajame telefone bei patikrinate visus skambučius. O kas ieško, tas, žinoma ir randa. Tikriausiai jūsų išrinktojo su niekuo nesieja joks romanas, tačiau kad ir paties nekalčiausio lengvo flirto pėdsakų aptikti galima dažnai. Ir štai jūs aptikote tokį susirašinėjimą. Sieloje viskas apsiverčia, kyla panika – išdavystė! Vaizduotė jums piešia neįtikėtinus malonumus, kuriais mėgaujasi jūsų vyras, ir sukeliate tokią isteriją, kad net namo sienos dreba. Jis žiūri į jus štai tokią – užverktomis akimis, ištinusia nosimi, baisią ir piktą – su liūdesiu galvodamas: „Ir už ką man visa tai?“

Išties gal reikėtų paieškoti atgaivos kitoje vietoje. Moralas paprastas: mažiau žinai, geriau miegi. Suduokite sau per rankas, kai jos tiesiasi i vyro telefoną, uždrauskite sau mylimąjį sekti ir slapčia klausytis jo pokalbių. Jums neįdomu, apie ką štai jau visą pusvalandį kalbasi jūsų vyras su ta didžiakrūte šviesiaplauke. Todėl, kad jūs visiškai juo pasitikite. Ir jis apie tai turi žinoti.

Kaip nugalėti savo pavydą?

• Taip, jūsų partneris jums suteikia progų pavyduliauti. O gal ir nesuteikia, tačiau jūs vis tiek pavydite. Geriau pagalvokite, ką reikėtų daryti, kokias savybes savyje puoselėti, kad jūsų vyras nesidairytų į šalis. Žinoma, galima paprieštarauti, kad mylima ne už kažką, o nepaisant nieko. Iš tikrųjų būna tokių atvejų. Tačiau tai veikiausiai išimtis nei taisyklė. Todėl tobulėkite, rodykite dėmesį partneriui.
• Pavydo nutylėti neverta, apie jį reikia kalbėti. Ne apie partnerio elgesį, o apie savo jausmus. Jeigu kaltinsite ir reikalausite ištikimybės įrodymų – santykiai pablogės. jei pasidalinsite su išrinktuoju sielos kančiomis („Aš labai pavydžiu ir nieko negaliu padaryti“), jis ateityje paisys jūsų nuomonės ir brangins bei saugos jūsų jausmus.
• Paaiškinkite mylimajam savo pavydo schemą. Tarkim, jeigu jam pasakysite, jog kai jis žiūri į kitas moteris, jūs jaučiatės vieniša ir negraži, būsite suprasta. Jeigu reikalausite „nespoksoti į tą dažytą gražuolę“ ar kaltinsite išdavyste, tai sukels tik apsipiktinimą ir susvetimėjimo jausmą.
• Išmokite save labiau vertinti, juk kuo mažiau savimi pasitikite, tuo daugiau priežasčių turite pavyduliauti. Pagalvokite, kuo galite didžiuotis, ir stenkitės elgtis taip, kad dažniau galėtumėte save pagirti.

Kaip nuraminti pavydų partnerį?

• Nerimo, sukeliančio pavydą, priežastimis gali tapti ligos, seksualinės problemos (ypač jeigu moteris priversta kurį laiką atsisakyti seksualinio gyvenimo – pavyzdžiui nėštumo metu) ar tiesiog pavasarinis silpnumas. Stenkitės kelti vienas kitam nuotaiką, suteikti kuo daugiau mažų džiaugsmų, ir jūsų antrajai puselei net į galvą neateis pavyduliauti.
• Spręsdami problemas pasitelkite į pagalbą humorą. Pavyzdžiui, neneikite kaltinimų, o „išauginkite“ juos iki absurdo. Bus didelis pasiekimas, jei jūs abu galėsite iš to pasijuokti.
• Pavydas gali būti reakcija į partnerio dėmesio jums trūkumą. Emocijų trūkumas anksčiau ar vėliau sukelia pavydą. Pagalvokite, kaip seniai kartu nevaikštinėjote gatvelėmis, kaip senai nuoširdžiai nesikalbėjote. Argi jums sunku per dieną nusiųsti pora žaismingo, švelnaus ar net aistringo turinio žinučių į mobilųjį telefoną! Žiūrėkite, dar ims ir patiks jums abiems toks susirašinėjimas. ir tada kažkaip ypatingai trauks kuo greičiau grįžti į namus. O kaipgi kitaip – namuose jūsų lauks gera ir mylinti žmona.

Skelbiame paliaubas

Turbūt nėra namų be barnių. Tačiau jie rimtai gali sugadinti santykius. Skelbkime paliaubas! Kaip žengti pirmąjį žingsnį?

Visai nesibarti neįmanoma. O ir nereikia: jeigu patikėsime psichologais, nedideli nesutarimai tik atgaivina santykius. Tuo tarpu sutuoktiniai, nuolat slopinantys neigiamas emocijas, rizikuoja užsidirbti nervinį protrūkį ir net anksčiau laiko mirti. Tokią išvadą padarė Mičigano universiteto mokslininkai. Beje, neverta ir kasdien žengti į kovos lauką: tai pažeidžia psichiką dar labiau nei tylėjimas. Todėl per dažnai nekonfliktuokite. O jeigu jau baratės, tuojau pat susitaikykite!

Kaip tu man, taip ir aš tau

Prancūzai sako: „Jeigu moteris neteisi, paprašykite jos atleidimo“. Tačiau mūsų vyrai mano kitaip – moterys tokio kilniadvasiškumo dažniausiai nesulaukia. Tačiau, pripažinkime, tai būtų ir nesąžininga. Tad jeigu dėl barnio kalta esate jūs, geriausiai pačiai pasiūlyti „surūkyti taikos pypkę“.

Kad greičiau užgesintumėte konfliktą, nepriminkite partneriui senų jo nuodėmių: pavyzdžiui, kaip prieš trejus metus jis užmiršo pasveikinti jus su gimtadieniu, o prieš 15 metų pavėlavo į pasimatymą. Aptarkite tik tai, kas jus jaudina būtent dabar. Kitaip kyla grėsmė, kad mažiausias susidūrimas peraugs į didžiausią skandalą.

Greičiausias būdas sumažinti įtampą – apkabinti partnerį. Psichologų nuomone, noras paliesti artimą žmogų – tai pasitikėjimo išraiška. Jeigu apsikabinimą pastiprinsite bučiniais ir atsiprašymo žodžiais, psichoterapinis poveikis bus trigubas.

• atsiprašymas neturėtų atrodyti kaip paslauga. Frazė „Gerai jau, atleisk“, pasakyta sukandus dantis, tik komplikuos situaciją. Už rimtas klaidas negalima prašyti atleidimo tarp kitko;
• nemeilikaukite; geriau sąžiningai motyvuokite savo elgesį. Partneriui bus lengviau jus suprasti ir atleisti;
• atsiprašydama nekelkite sąlygų ir neteikite ultimatumo. Kitaip ne tik nesusitaikysite, bet dar labiau nutolsite vienas nuo kito;
• nelaukite iš partnerio staigios reakcijos. Jeigu vyrui nepriimtinas jūsų atsiprašymas, palikite jį ramybėje. Jam reikia laiko, kad atvėstų. Nuolatiniai atsiprašymai ir maldaujantis žvilgsnis tik dar labiau jį suerzins.
• pati sau atleiskite. Visi daro klaidų. Svarbiausia laiku jas ištaisyti, pasimokyti iš jų ir pasistengti ateityje nekartoti.

Aš nekalta...

Visai kas kita, jeigu jus įžeidė partneris (nors dėl nesantaikos dažniausiai kalti abu). Paprastai, supykusi moteris, belaukdama pasiaiškinimo ir atsiprašymo, atsistoja tam tikra poza. Ir, beje, gali taip stovėti ilgai: psichologų teigimu, vyrai atlaidesni nei damos. Tačiau, kad ir kaip jums patiktų nelaimingosios ir įžeistosios būsena, reikia laiku jos atsikratyti. Kuo ilgiau rodote charakterį, tuo labiau vyras pyksta. Jo požiūriu, jis padarė viską, ką galėjo: atsiprašė, dovanojo gėlių, prisiekinėjo kad daugiau tai nepasikartos... Jeigu jūs nelinkusi priimti visų jo iniciatyvų, dabar mylimasis gali įsižeisti ir jums teks maldauti atleidimo. Todėl būkite pakanti!

Jūsų vyras ne iš tų, kurie niekada ir bet kokiomis aplinkybėmis pirmas neatsiprašo (net jei jis šimtą kartų neteisus)? Ką gi, teks jums pačiai skelbti paliaubas. Tačiau paisant ir savo interesų. Pasakysite, kad sielojatės dėl konflikto, tačiau negalite ilgai pykti ir nenorite, kad jūsų santykiai rimtai nukentėtų. Tai partnerį nudžiugins: širdies gilumoje jis jaučiausi kaltas, tik nenori to parodyti.

• Frazė „Įsivaizduok mane savo vietoje“ neutrali. Be to, pamatęs situaciją jūsų akimus, vyras nebus visiškai įsitikinęs jūsų teisingumu.
• Nekelkite isterijų. Vienus vyrus moterų ašaros jaudina, kitus siutina. Jeigu jūsų partneriui nepatinka ašarojančios moterys, ašaromis nieko nepešite.
• Dar viena draudžiama priemonė – skųstis bloga savijauta: girdi, „dėl tavęs aš vos nepatyriau infarkto!“ Pirmą kartą tai išgirdęs gali išsigąsti. Tačiau antrą kartą šantažas nepavyks. O jeigu jūs kada nors iš tikrųjų blogai pasijusite, tuomet vyras tikrai nepatikės.

Barkitės pagal taisykles!

• Kritikuokite ne partnerio asmenybę („Tu bukas, tinginys ir t.t“), o jo elgesį („Paskutinį kartą indus išplovei prieš mėnesį!“)
• Išsakykite pretenzijas kuo konkrečiau. Jeigu vaikščiosite aplinkkeliais, vyras taip ir nesupras, ką būtent turėjote omenyje.
• Konflikto metu neminėkite jo giminaičių. Frazė: „Tu nepakenčiamas, kaip ir tavo motina! “ – mirtinas įžeidimas.
• Seksas – netinkama priemonė paliauboms. Intymumas gali sumažinti įtampą, tačiau neišspręs jūsų prieštaravimų. Pirmiausia susitaikykite, o jau po to gulkite į lovą.