Smurtas šeimoje

Mane sumušė vyras, medikai konstatavo, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kreipiausi į policiją, tačiau man nurodė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kodėl policija dėl smurto nepradeda ikiteisminio tyrimo, kas gali mane apsaugoti?

Atsako Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė

Dažnai tenka stebėti, kai šeimoje susidariusios konfliktinės situacijos sprendžiamos smurto pagalba. Atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas arba nukentėjęs asmuo (ar jo teisėtas atstovas) privataus kaltinimo tvarka turėtų kreiptis į teismą.

Jeigu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl šio nusikaltimo padarymo asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjęs asmuo su pareiškimu kreipiasi į teismą.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Skundas būtinai turi būti pasirašytas nukentėjusiojo asmens arba teisėto atstovo. Jei skundas neatitiks Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jis bus gražintas jį padavusiam asmeniui.

Skundą papildžius pagal įstatymo reikalavimus jį galima vėl paduoti teismui. Kai skunde ar pareiškime išdėstyti faktai apie nusikalstamą veiką akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, teisėjas atsisako pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka.

Norime pastebėti, kad tik nukentėjusysis turi nuspręsti, ar kreipsis į teismą dėl jo atžvilgiu panaudotos prievartos, ar nori, kad smurtaujantis asmuo būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka.

Dažnai pasitaiko atvejų, kad nukentėjusioji susitaiko su smurtaujančiu vyru, jam atleidžia, arba, bijodama jo ar giminaičių reakcijos dėl pavartoto smurto ir šeimyninės padėties paviešinimo, nesikreipia pagalbos.

Tuomet smurtautojas pasijaučia „padėties šeimininku“ ir toliau vartoja smurtą silpnesniojo atžvilgiu.

Ginti nukentėjusiąją dėl šeimyninio konflikto, jei ji nereiškia noro ir niekam nepraneša apie jos atžvilgiu vartojamą smurtą arba slepia smurtautojo veiksmus, nurodydama, kad „pati nukrito nuo laiptų“, galima tada, kai Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos (pvz., nesunkus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas, žmogaus veiksmų laisvės varžymas, šmeižimas, įžeidimas ir pan.) turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.

Kai veika turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl minėtų veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Šiuo atveju byla perduodama prokurorui ir ikiteisminis tyrimas vyksta bendra tvarka.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą smurtautojui galima taikyti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Skiriant šią kardomąją priemonę įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju asmeniu ir kartu gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo prokuroro prašymu nutartimi skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tuomet įtariamasis įspėjamas, kad už šios kardomosios priemonės nesilaikymą gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.

Šiuo metu jau yra parengtas Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas, kuriame numatoma nukentėjusiojo asmens apsauga nuo smurtautojo prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Įstatymo projekte numatytos poveikio priemonės smurtautojui – oficialus įspėjimas ir įpareigojimas.

Policijos pareigūnui, kuris atvyks į įvykio vietą dėl smurto privačioje erdvėje, suteikiama teisė surašyti protokolą, surinkti medžiagą ir kreiptis į teismą dėl įpareigojimo smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su nukentėjusiuoju, nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu.

Taip pat šiame įstatymo projekte numatytas pagalbos nukentėjusiam asmeniui kompleksas.

Čia galima susipažinti su įstatymo projektu.

Taigi, kovoti su smurtu šeimoje, neskriausti silpnesnių ir nesileisti skriaudžiamam yra kiekvieno teisė, o ginti skriaudžiamąjį – pareiga, tačiau tai dažnai priklauso nuo skriaudžiamo asmens valios ir apisprendimo, ar kentėti tyliai ir būti nuolat mušamam, kitaip žeminamam, ar netoleruoti smurto. Smurtautojas savo bejėgiškumą išlieja silpnesniojo atžvilgiu ir visada bijo būti nubaustas.