Aš tavęs niekada nepamiršiu. O taip norėčiau…

Nenorite kentėti po išsiskyrimo su mylimu žmogumi? Išgydyti sielos žaizdas sunku, bet įmanoma.

Romeo ir Džuljetos fenomenas
Ši liga, kurią būtų galima pavadinti ,,mirštančia meile", negydoma tampa lėtinė. Ir gali žmogų kankinti daug metų. Psichologai net pabandė apskaičiuoti terminą, per kurį ši liga praeina savaime. Tyrinėtojai iš Kalifornijos universiteto apskaičiavo: minimalus laikas, kuris turi praeiti nuo išsiskyrimo momento iki santykinio nusiraminimo, yra lygus pusei to laiko, kurį žmonės buvo kartu. Pavyzdžiui, jeigu jūs mylėjote vienas kitą dešimt metų, tai prireiks net viso penkmečio, kol vienas kitą užmiršite. O jeigu puikiai sutardami net auksinių vestuvių sulaukėte ir staiga senatvėje išsiskyrėte, tai nusiteikite, kad dėl to kankintis jums teks visą ketvirtį amžiaus. Atvirai kalbant, mes jūsų vietoje pagalvotume. Tiesa, Rusijos psichoterapijos ir klinikinės psichologijos instituto specialistai, apklausę daugiau nei tūkstantį vyrų ir moterų, turinčių liūdną meilės patirtį, priėjo prie visai kitų išvadų. Jų nuomone, sielos skausmas, nutraukus santykius, praeina per laikotarpį, kuris trunka nuo trijų mėnesių iki trejų metų.

Nepriklausomai ,,nuo stažo". 
Vienodos tik kankinimosi stadijos. Iš pradžių – šokas, paskui – maištas ir troškimas susigrąžinti meilę. Po to žmogus nuleidžia rankas ir nugrimzta į depresiją. Kai kurie – net į girtuoklystės liūną. O agresyvūs žmonės, kurie nemoka iškęsti nuoskaudų, gali pradėti net keršyti savo dievinamajam objektui. Kai pyktis praeina, lieka tyli viltis, kad viskas galbūt pasikeis į gera. Tačiau vėliau ir tai praeina. Ir net pavyksta gydytis tuo, nuo ko susirgta: surasti pamainą išėjusiam partneriui. O štai pirmosios meilės, kaip paaiškėjo, išvis neįmanoma pamiršti. Dažnai žmonės visą gyvenimą išsaugo ryškius šio nepaprasto jausmo prisiminimus. Ir jis – šitas jausmas – net po daugelio metų gali plykstelėti su nauja jėga. Tyrimai parodė: beveik 80 proc. žmonių, kurie surado vienas kitą po ilgo išsiskyrimo ir iš naujo įvykusio susitikimo metu nebuvo santuokoje, vėl tampa pora. Ir lieka kartu jau ilgam. Tačiau kaip gyventi tiems, kurie turi kuo greičiau užsigydyti širdies žaizdas? Štai ką pataria psichologai. .

Nugalėkite nepilnavertiškumo kompleksą. 
Ir nelaimėje reikia mokytis surasti bent truputį laimės. Daugumai žmonių negandų metu, turint omeny ir nenusisekusius meilės reikalus, paslapčiomis įsijungia psichologinės savisaugos variklis. Panašiu būdu organizmas gamina antikūnius prieš kenksmingus mikrobus. O siela sukuria savo imunitetą. 
Kartą nusvilus su vieno tipo žmonėmis, pradedama jų nesąmoningai vengti. Peržiūrima viskas, kas galėjo pastūmėti į santykių krachą: ,,Mes su juo išsiskyrėme todėl, kad jis absoliutus botanikas ir seksas jo nedomina. Daugiau su botanikais nebendrausiu". Arba: ,,Jis mane paliko todėl, kad kaip šunelis bėgiojo paskui kiekvieną sijoną. Su tokiais galvijais nuo šiol neturėsiu jokių reikalų". Išvadų, beje, galima daryti įvairių, tačiau štai kur bėda: iš šių nematomų griuvėsių išeiti trukdo nepilnavertiškumo jausmas, kuris visada paaštrėja po nepasisekimo meilės fronte: jis tarsi įšvirkščia į sielą beviltiškumo nuodų, paralyžiuoja ją. Būsima laimė naujai sutiktos meilės metu priklauso nuo to, ar mokėsite tą kompleksą nugalėti.

Nemaldaukite ir negąsdinkite
Kaip sau suteikti greitąją pagalbą, kai mylimasis išėjo, už nugaros trinktelėdamas durimis? 
• Nemaldaukite jus paliekančio mylimo žmogaus sugrįžti ir nesvajokite, kad jis sugrįš. 
• Negąsdinkite partnerio: ,,Na, žiūrėk man, dar gailėsies". Tai tik dar labiau jį nuo jūsų atstums. 
• Pasistenkite išsaugoti mandagius ,,diplomatinius" santykius. 
• Blaiviai ir negailestingai išanalizuokite visus vidinius ir išorinius ,,išdaviko" trūkumus. Dažniausiai iš atminties tokie dalykai išplaukia, kad išvis darosi neaišku, kaip buvo galima su šia apgailėtina, menka asmenybe bendrauti. Ir iškart sieloje tampa šilčiau. Nors tai gal ir ne pats garbingiausias būdas, tačiau jums šiuo metu subtilybės nelabai turėtų rūpėti – juk reikia su skausmu kaip nors kovoti. 
• Nesėdėkite, įsispitrijusi į vieną tašką, kentėdama svajose apie nuostabias, tačiau negrįžtamai praėjusias akimirkas. Iškart pradėkite svarstyti, kaip pradėsite naują gyvenimą. Viena (vienas). Neilgai. Gerų nevedusių vyrų ar netekėjusių moterų visiems užteks. 
• Nekompensuokite praradimo gausiai valgydama ir nesaikingai vartodama alkoholį. 
• Neužsisklęskite savyje, siekite būti visuomenėje, bendrauti su žmonėmis. Praplėskite bendravimo ratą.

Vien noro maža
Patarimai, aišku, gerai, tik kad jų laikytis nėra taip paprasta, kaip, beje, ir daugumos kitų psichologinių patarimų. Tuo labiau, kad kai kurie patarimai gali būti visai neveiksmingi. ,,Pamiršk žmogų, kuris paliko tave!“ O kaip jį pamiršti? Širdies skausmas nuolat gręžia smegenis. O vien noro maža, kad pamirštum.
Arba kitas pasiūlymas: ,,Pasilinksmink, užsimiršk“. Gerai, kuriam laikui galima pasitraukti iš realybės. O po to? Problema juk niekur nedingo, kol nuo jos bandėte pasprukti, o laikas prarastas. Ir kiti neveiksmingi patarimai: ,,Labiau vertinkite save, pasidarykite naują šukuoseną, keiskite įvaizdį, suteikite sau džiaugsmo“. Siūloma atsistoti prieš veidrodį ir sakyti sau, kokia esate nuostabi, graži, protinga, kaip jums sekasi. Kitaip tariant, siūloma dirbtinai sau tai įkvėpti. Todėl galbūt ir pakils savęs vertinimas (dažnai nepagrįstas), pretenzijų lygis išaugs. O iš tikrųjų niekas nepasikeis. Ir įtikinus save, kokia esate puiki, dar sunkiau bus sau atsakyti į klausimą: ,,Kodėl tuomet man, tokiai žavingai, suteikė tiek skausmo?“ Ir krizė dar labiau paaštrėja.
Beje, visa tai, kas čia išvardinta, tinka ir vyrams. 
O štai kitas variantas. Prityrę žmonės pasakoja, kad liūdesį gerai įveikti padeda dideli fiziniai krūviai – nuo varginančio darbo iki sporto. Taip turbūt ir pasiekiami nauji rekordai.

Padėk kitiems nelaimingiesiems
Psichologai seniai pastebėjo: žmogui lengviau nugalėti skausmą, kai padeda kitiems – senukams, ligoniams, vaikams arba tokiems patiems paliktiems, kaip ir jis pats. Pagalba nebūtinai turi būti materialinė – galima žmogų tiesiog nuraminti (o jeigu žmogus simpatingas, tai ir priglausti galima). Ir gauti atsakomąjį srautą teigiamų emocijų, kurios gydo sielą, užpildo tuštumos jausmą. Ir svarbiausia – nuslopina nepilnavertiškumo kompleksą.
Siekimas padėti savo artimui ir supratimas, kad jūs, pasirodo, ne pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje – labai stiprus faktorius, skatinantis pasveikti nuo nelaimingos meilės. Psichologai pažymi, kad šiuo atveju įveikti meilės krizę pavyksta daug greičiau.