Mano tėvų skyrybos

-Tau tikriausiai labai sunku dėl mudviejų skyrybų? - paklausė mama.

-Sunkiausia suvokti, kodėl? Man labai skaudu, kad jūs skiriatės. Išties nelengva susitaikyti su tuo, juk visą savo gyvenimą mačiau jus kartu. 0 dabar kažko trūks. Nebebus taip tobula, kaip buvo anksčiau, - tariau nusiminusi.

-Na jeigu nori žinoti, tai skiriamės ne mano noru. Tavo tėvas rado kitą... jaunesnę. Jis mane palieka dėl kitos moters.

-Taip ir galvojau, jog čia įsivėlęs romanas. Kaip jautiesi?

-Būna ir geriau. Tačiau nepergyvenk, kaip nors susitaikysiu. Jau seniai mūsų santykiai nėra tobuli. Daugelį metų nejaučiam vienas kitam meilės. Tik buitis ir tu mus jungė. Taip ir maniau, kad anksčiau ar vėliau išsiskirskim, ir štai atėjo laikas, - pasakė ji šaltai.

-Kalbi it tai būtų taip paprasta. Tarsi tie dvidešimt kartu nugyventų metų jums nieko nereiškė. Negi tu nemyli tėvo?

-Meilė labai sudėtingas dalykas, dukryt. Išvis kai kas net abejoja ar ji egzistuoja.

Sutrikau. Mamai nederėtų taip su rnanimi kalbėti. Ji verčia mane nusivilti šiuo magišku jausmu.

-Tu taip kalbi tik todėl, kad nusivylei meile. Aš pavyzdžiui, šventai tikiu, jog ji egzistuoja. Gyvas to pavyzdys yra mano meilė Tomui. Jis irgi mane myli. Dėl to, mamyt, nesutinku su tavim. Meilė yra, tačiau ne kiekvienas ją patiria. Reikia mokėti mylėti.

-Rasa, esi jau nemaža mergaitė, dėl to noriu su tavim kalbėti kaip su suaugusia. Taip, tu teisi, tai kas vyksta tarp jūsų su Tomu yra tiesiog neįtikėtina. Džiaugiuosi dėl tavęs. Jaunystėje visi mūsų pojūčiai patys tyriausi ir aštriausi dėl to mėgaukis jais. Tačiau suaugusiųjų pasaulyje ne viskas taip paprasta, kaip jums, paaugliams, atrodo.

-Na ir kas gi pas suaugusius tokio nepaprasto? Tai, kad jie gyvena kartu? Tai, kad jie turi vaikų, kurie dar labiau juos jungia? - kalbėjau ironiškai.

-Kartais mes esame taip smarkiai atitolę nuo jausmų. Tas laukinis pasaulis ir greiti tempai, mintys kaip išlaikyti šeimą. Mes neturime laiko meilei. Dažnai mus užvaldo rutina. Mes pamirštame, kaip reikia mylėti. Kartais suaugusiems trūksta tos tyros vaikiškos aistros. Tų gyvų jausmų, kurie pulsuoja kiekvieno paauglio kūne. Suaugusiųjų pojūčiai dažnai yra atbukę. Tai didžiausia mūsų problema.

-Bet gi suaugę yra patys kalti, kad jiems šitaip. Pavyzdžiui, nepamenu, kada mačiau jus einant į pasimatymą. Niekada nebuvot išvykę kur nors atostogauti. Kartu esate tik namie ir viskas. Ir kaip galima tikėtis, jog gyvenant tokį gyvenimą, kam nors iš pusių nepabos ir ji neuždės tam taško? Meilė nėra paprastas jausmas, kuris visą laiką lydi poras. Meilei taip pat reikia pastangų, kaip ir bet kam kitam mūsų gyvenime, - su užsidegimu kalbėjau aš. Motina šyptelėjo sutrikusi. Matyt, ji nesitikėjo, kad taip smarkiai ginsiu ši jausmą.

-Taip, iš dalies esi teisi. Iš tikrųjų seniai su tėvu nebuvome niekur išėję dviese. Tačiau tai vėlgi tik dėl to, kad sunkiai dirbame ir mūsų galvose vien tik mintys kaip išlaikyti šeimą. O darbas išvargina ir niekur nesinori eiti. Matai tik namus ir viskas.

-Mama, manau tai tik kvaili pasiteisinimai. Nesame skurdi šeima, kad taip būtų. Taip, sutinku, abu esate atsidavę darbui ir dirbate sunkiai. Dažnai matau jus grįžtant iš darbo daug vėliau nei turėčiau matyti. Tačiau jeigu būtumėt norėję puoselėti ir vystyti santykius, stengtumėtės tai daryti. O aš asmeniškai tų pastangų nepastebėjau. Nors dėl to galbūt kaltas tėvas. Jis turėjo tave kviesti į pasimatymus.

-Dėl mūsų skyrybų yra kalta ta moteris, ta šeimų ardytoja, kuri drįso prasidėti su vedusiu vyru, - kalbėjo ji piktai.

Nenorėjau daugiau ginčytis ir diskutuoti su mama. Mūsų požiūriai yra per daug skirtingi. Kai tėvas jai pasakė apie kitą moterį, ji nusivylė meile. Visą kaltę ji verčia tai moteriai, tačiau aš manau, kad dėl skyrybų kalčiausia yra tik ji ir tėvas. Mano tėvas nėra kvailas ar paleistuvis. Jeigu tarp jo ir mamos santykiai būtų geri, jis niekada neitų į kairę. Tačiau, matyt, jie per daug pasinėrė į darbus ir buitį, visiškai pamiršę apie tai, kad būtent meilė suka pasaulį ratu. Jie atsibodo vienas kitam. O ta moteris galbūt tik pagreitino skyrybas. Jei tos moters nebūtų, jie ir toliau gyventų nelaimingą gyvenimą su mama, kol kažkokia kita priežastis vis tiek juos išskirtų. Jie patys padėjo kryžių savo santykiams, nesistengdami jų puoselėti.